Viduriavimas yra dažnas virškinimo trakto sutrikimas, kuris gali turėti įvairių priežasčių ir rimtų pasekmių. Tai yra būklė, kai žmogus turi laisvas arba skystas išmatas, paprastai daugiau nei tris kartus per dieną. Nors viduriavimas nėra liga, jis gali būti simptomas kitų sveikatos problemų ir reikalauja atidaus stebėjimo bei gydymo.
Viduriavimo klasifikacija
Viduriavimas gali būti klasifikuojamas pagal trukmę ir priežastis.
Aktyvus (ūmus) viduriavimas
Aktyvus viduriavimas trunka trumpiau nei keturias savaites ir dažniausiai yra susijęs su infekcijomis, maisto apsinuodijimu arba vaistų vartojimu.
Chroniškas viduriavimas
Chroniškas viduriavimas trunka ilgiau nei keturias savaites ir gali būti siejamas su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip dirgliosios žarnos sindromas, uždegiminės žarnų ligos ar net kai kurie vėžio atvejai.
Viduriavimo priežastys
Yra daugybė priežasčių, galinčių sukelti viduriavimą. Pateikiame keletą jų.
Infekcijos
Viena dažniausių viduriavimo priežasčių yra gastrointestinalinės infekcijos. José bakterijos (pvz., Escherichia coli, Salmonella), virusai (pvz., norovirusai) ir parazitai (pvz., Giardia) gali sukelti ūminį viduriavimą.
Maisto alergenai ir netoleravimas
Kai kurie žmonės gali patirti viduriavimą dėl maisto alergijos ar netoleravimo, pavyzdžiui, laktozės netoleravimo ar glitimo jautrumo. Reiškinys dažnai pasireiškia valgant tam tikrus maisto produktus, kurie sukelia skrandžio diskomfortą.
Vaistai
Tam tikri vaistai gali sukelti viduriavimą kaip šalutinį poveikį. Antibiotikai, ypač, gali paveikti žarnyno mikroflorą ir sukelti disbiozę, kuri veda prie viduriavimo.
Viduriavimo simptomai
Pagrindinis viduriavimo simptomas yra dažnos laisvos arba skystos išmatos. Tačiau yra ir kitų simptomų, kurie gali pasireikšti kartu.
Dehidratacija
Viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, ypač jei jis tęsiasi ilgą laiką. Dehidratacijos simptomai gali apimti troškulį, sausą burną, tamsesnį šlapimą ir galvos skausmus.
Pilvo skausmas ir spazmai
Daugelis žmonių, kenčiančių nuo viduriavimo, taip pat gali patirti pilvo skausmus ir spazmus. Jie gali būti intensyvūs ir trukdyti kasdienei veiklai.
Diagnostika
Diagnostika yra svarbi norint nustatyti viduriavimo priežastis.
Gydytojo konsultacija
Jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba jei atsiranda sunkūs simptomai, tokie kaip kraujingos išmatos, karščiavimas arba stiprus skausmas, reikia kreiptis į gydytoją.
Laboratoriniai tyrimai
Gydytojas gali paprašyti atlikti įvairius laboratorinius tyrimus, įskaitant kraujo tyrimus, išmatų tyrimus ir, retkarčiais, endoskopiją. Šie tyrimai padės nustatyti, ar viduriavimą sukelia bakterinė ar virusinė infekcija, alerginė reakcija ar kitos medicininės sąlygos.
Gydymas
Viduriavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties, tačiau yra keletas bendrų rekomendacijų.
Skysčių vartojimas
Vienas iš svarbiausių dalykų, norint gydyti viduriavimą, yra išlaikyti tinkamą skysčių lygį organizme. Reikia gerti daug vandens, elektrolitų tirpalų arba specialių geriamojo tirpalo, kad būtų išvengta dehidratacijos.
Maisto rekomendacijos
Dauguma gydytojų rekomenduoja vartoti lengvą maistą, tokį kaip bananus, ryžius, obuolių tyrę ir skrudintą duoną. Sunkus, riebumo turintis ar aštrus maistas turėtų būti vengiamas, kol simptomai nepasibaigia.
Vaistai
Pasitarus su gydytoju, tam tikrais atvejais gali būti skiriami vaistai, kurie padeda sumažinti viduriavimą, pavyzdžiui, loperamidas. Tačiau antibiotikų vartojimas turėtų būti ribojamas arba nustatytas tik tuo atveju, jei yra įtariama bakterinė infekcija.
Išvados
Viduriavimas gali būti nemalonus ir netgi pavojingas, ypač jei nesprendžiamas laiku. Žinant pagrindines viduriavimo priežastis, simptomus ir gydymo būdus, galima efektyviau rūpintis savo sveikata ir išvengti rimtų komplikacijų. Visada rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei simptomai nepraeina arba pablogėja, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir pritaikytas tinkamas gydymas.
