Socialinis stresas – tai viena iš labiausiai paplitusių, bet dažnai nepakankamai įvertintų šiuolaikinio žmogaus problemų. Jis kyla ne dėl fizinio pavojaus, o dėl santykių su kitais žmonėmis, visuomenės lūkesčių, socialinių vaidmenų ir nuolatinio spaudimo „atitikti“. Nors socialinis stresas dažnai laikomas „nematoma“ problema, jo poveikis mūsų gyvenimui yra gilus ir daugialypis – nuo emocinės savijautos iki fizinės sveikatos ir gyvenimo kokybės.
Kas yra socialinis stresas?
Socialinis stresas atsiranda tuomet, kai žmogus jaučia įtampą, nerimą ar grėsmę dėl socialinių situacijų. Tai gali būti bendravimas su kolegomis, viešas kalbėjimas, konfliktai šeimoje, finansiniai lūkesčiai, socialinis palyginimas ar net buvimas socialiniuose tinkluose. Skirtingai nei trumpalaikis stresas, kuris gali mobilizuoti ir padėti susidoroti su iššūkiais, ilgalaikis socialinis stresas dažnai veikia lėtai, bet nuosekliai silpnina psichologinį atsparumą.
Svarbu suprasti, kad socialinis stresas nėra silpnumo požymis. Jis kyla dėl žmogaus prigimties būti socialia būtybe. Mums svarbu priklausyti grupei, būti priimtiems ir vertinamiems. Kai šie poreikiai nėra patenkinami arba tampa nuolatiniu spaudimo šaltiniu, atsiranda stresas.
Socialinio streso šaltiniai šiuolaikinėje visuomenėje
Vienas didžiausių socialinio streso katalizatorių šiandien yra nuolatinis palyginimas. Socialiniai tinklai sukuria iliuziją, kad visi kiti gyvena sėkmingesnį, gražesnį ir laimingesnį gyvenimą. Net ir suprasdami, kad tai dažnai tik kruopščiai atrinktos akimirkos, mes vis tiek pasąmoningai lyginame save su kitais. Tai mažina savivertę, kelia nepasitenkinimą savimi ir stiprina socialinį stresą.
Darbo aplinka – kitas reikšmingas šaltinis. Konkurencija, dideli lūkesčiai, nuolatinis produktyvumo matavimas ir baimė suklysti sukuria nuolatinę įtampą. Ypač stiprus socialinis stresas kyla tada, kai žmogus jaučiasi neįvertintas, ignoruojamas arba nesaugus savo pozicijoje.
Ne mažiau svarbūs ir šeimos bei artimųjų santykiai. Konfliktai, neišsakytos emocijos, pareigos ir vaidmenys, kuriuos „privalome“ atlikti, gali tapti ilgalaikiu streso šaltiniu. Paradoksalu, bet net ir artimiausi santykiai kartais sukelia didesnį stresą nei formalūs socialiniai ryšiai, nes juose emocinis įsitraukimas yra daug stipresnis.
Kaip socialinis stresas veikia psichiką
Ilgalaikis socialinis stresas tiesiogiai veikia emocinę būklę. Jis dažnai pasireiškia nerimu, dirglumu, nuotaikų svyravimais ar nuolatiniu nuovargio jausmu. Žmogus gali pradėti vengti socialinių situacijų, jausti baimę būti vertinamas ar kritikuojamas. Tai ilgainiui gali peraugti į socialinį nerimą ar net depresiją.
Dar viena svarbi pasekmė – savivertės mažėjimas. Kai nuolat jaučiamės „nepakankami“ ar „atsiliekantys“ nuo kitų, pradedame tikėti šiomis mintimis. Tai veikia mūsų sprendimus, ambicijas ir net tai, kaip matome savo ateitį. Socialinis stresas taip pat gali iškreipti mąstymą – žmogus ima per daug interpretuoti kitų žodžius, ieškoti neigiamų užuominų ten, kur jų nėra.
Poveikis fizinei sveikatai
Nors socialinis stresas dažnai laikomas psichologine problema, jo poveikis fizinei sveikatai yra ne mažiau reikšmingas. Ilgalaikė įtampa aktyvina streso hormonus, kurie, būdami nuolat aukštame lygyje, gali silpninti imuninę sistemą, didinti kraujospūdį ir sutrikdyti miegą.
Žmonės, patiriantys nuolatinį socialinį stresą, dažniau skundžiasi galvos skausmais, virškinimo problemomis, raumenų įtampa. Taip pat pastebimas ryšys tarp socialinio streso ir žalingų įpročių – persivalgymo, rūkymo ar alkoholio vartojimo. Tai tampa savotišku bandymu „numalšinti“ vidinę įtampą, nors ilgainiui tik dar labiau gilina problemą.
Socialinis stresas ir gyvenimo pasirinkimai
Socialinis stresas tyliai, bet užtikrintai formuoja mūsų sprendimus. Jis gali lemti, kokį darbą pasirenkame, su kokiais žmonėmis bendraujame ir net kokius tikslus sau keliame. Dažnai žmonės renkasi „saugius“ sprendimus ne todėl, kad to nori, o todėl, kad bijo būti nesuprasti ar kritikuojami.
Kai socialinis stresas tampa nuolatine būsena, žmogus gali pradėti riboti save: nesakyti savo nuomonės, vengti naujų galimybių, atsisakyti svajonių. Tai ilgainiui virsta nepasitenkinimu gyvenimu ir jausmu, kad gyveni „ne savo“ gyvenimą.
Kaip atpažinti socialinį stresą?
Pirmas žingsnis – sąmoningumas. Socialinis stresas dažnai maskuojasi kaip „paprastas nuovargis“ ar „blogas laikotarpis“. Tačiau jei pastebite, kad po bendravimo jaučiatės išsekę, dažnai galvojate, ką kiti apie jus mano, arba nuolat jaučiate įtampą socialinėse situacijose, tai gali būti signalas.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į kūno signalus: įtampą pečiuose, greitą širdies plakimą, paviršinį kvėpavimą. Kūnas dažnai pirmas praneša apie stresą, dar prieš tai, kai jį pripažįstame sąmoningai.
Socialinio streso valdymo būdai
Nors visiškai išvengti socialinio streso neįmanoma, galima išmokti jį valdyti. Vienas svarbiausių dalykų – ribų nustatymas. Tai reiškia gebėjimą pasakyti „ne“, saugoti savo laiką ir energiją, net jei tai ne visada patogu kitiems.
Taip pat svarbus santykis su savimi. Savęs priėmimas, realistinių lūkesčių kėlimas ir supratimas, kad neprivalome patikti visiems, ženkliai mažina socialinį spaudimą. Naudinga sąmoningai riboti socialinių tinklų vartojimą ir priminti sau, kad tai nėra objektyvus realybės atspindys.
Didelę reikšmę turi ir palaikantys santykiai. Bent keli žmonės, su kuriais galima būti savimi be baimės būti vertinamam, veikia kaip stiprus apsauginis faktorius nuo socialinio streso.
Socialinis stresas yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau jis neturi tapti norma, su kuria tiesiog susitaikome. Suprasdami, kaip jis veikia mūsų emocijas, kūną ir sprendimus, galime pradėti sąmoningai keisti savo santykį su aplinka ir savimi. Socialinis stresas keičia mūsų gyvenimą – bet mes galime pasirinkti, ar leisime jam mus valdyti, ar išmoksime jį suprasti ir su juo gyventi sveikiau.
