Pūlingas artritas yra sunki, uždegiminė sąnarių liga, kuriai būdingas pūlingas uždegimas, skausmas, sąnario patinimas ir judėjimo apribojimai. Tai reta liga, tačiau ji gali turėti rimtų pasekmių pacientų gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime pūlingo artrito priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo galimybes ir prevencines priemones.
Priežastys
Pūlingo artrito priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jį sukelia infekcijos, autoimuninės reakcijos arba traumos.
Infekcijos
Infekcinis pūlingas artritas dažniausiai atsiranda dėl bakterijų, kurios gali patekti į sąnarius per kraują arba tiesiogiai, pavyzdžiui, esant sužalojimams. Pavyzdžiu gali būti Staphylococcus aureus, Streptococcus arba Neisseria gonorrhoeae.
Autoimuninės reakcijos
Kai kurie pacientai gali patirti pūlingą artritą dėl autoimuninių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas. Šios ligos metu organizmo imuninė sistema atakuoja savo audinius, sukeldama uždegimą ir skausmą.
Traumos
Traumos, tokios kaip sąnarių plyšimai ar mėlynės, taip pat gali sukelti pūlingą artritą. Mikrotraumos gali atverti kelią infekcijai, todėl svarbu tinkamai prižiūrėti sužalojimus.
Simptomai
Pūlingo artrito simptomai gali varijuoti, tačiau jie paprastai apima:
Skausmas ir patinimas
Dažniausiai pacientai skundžiasi stipriais sąnario skausmais, kurie gali būti nuolatiniai arba atsirasti tik judėjimo metu. Sąnarys gali būti patinęs, šiltas ir jautrus.
Judėjimo apribojimai
Pacientai gali patirti sunkumų judėdami, nes skausmas ir patinimas apriboja sąnario funkcionalumą.
Karščiavimas ir bendras silpnumas
Infekcinio pūlingo artrito atveju gali atsirasti karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras silpnumas. Tai rodo, kad organizmas kovoja su infekcija.
Diagnostika
Teisinga diagnozė yra esminė, siekiant tinkamai gydyti pūlingą artritą.
Istorijos ir fizinio tyrimo analizė
Gydytojas pirmiausia surinks išsamią paciento istoriją, paklaus apie simptomus ir ligas, o taip pat atliks fizinį tyrimą, kad įvertintų sąnario būklę.
Laboratoriniai tyrimai
Būtina atlikti kraujo tyrimus, kad būtų nustatyta, ar organizme nėra infekcijos požymių, taip pat patikrinti uždegimo žymenis, tokius kaip C-reaktyvus baltymas.
Vaizdo tyrimai
Ultragarsas, rentgeno ar MRT gali būti naudojami išanalizuoti sąnarių struktūrą ir nustatyti galimus pažeidimus.
Gydymas
Pūlingo artrito gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir simptomų sunkumo.
Antibiotikai
Infekcinio pūlingo artrito atveju negali būti be antibiotikų. Jie skiriami siekiant sunaikinti bakterijas, sukeliančias uždegimą.
Priešuždegiminiai vaistai
Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU), tokie kaip ibuprofenas arba naproksenas, gali būti vartojami skausmui ir uždegimui mažinti.
Fizioterapija
Fizioterapija yra naudinga, siekiant pagerinti sąnario judrumą ir stiprumą po gydymo. Tai apima specialius pratimus ir manipuliacijas, kurias atlieka kvalifikuotas specialistas.
Prevencija
Nors ne visų atvejų galima išvengti, tačiau tam tikros prevencinės priemonės gali sumažinti pūlingo artrito riziką.
Traumų prevencija
Būtina vengti traumų, ypač toms žmonėms, kurie jau serga sąnarių ligomis. Sportuojant rekomenduojama naudoti apsaugos priemones.
Higiena ir infekcijų prevencija
Asmens higiena ir infekcijų prevencija yra svarbios siekiant išvengti bakterijų patekimo į organizmą. Tai apima taisykles, kaip plauti rankas, netvarkyti žaizdų ir vengti kontaktų su sergančiais asmenimis.
Reguliarūs medicininiai patikrinimai
Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją, ypač tiems, kurie jau turi sąnarių problemų, gali padėti laiku nustatyti ir gydyti galimas problemas.
Pūlingas artritas yra sudėtinga ir sunki liga, kurios pasekmės gali labai paveikti paciento gyvenimo kokybę. Laiku nustatyti simptomai ir tinkama medicininė priežiūra gali padėti suvaldyti ligą ir užkirsti kelią jos progresavimui.
