Neurosensorinis prikurtimas

Neurosensorinis prikurtimas: Priežastys, simptomai ir gydymas

Neurosensorinis prikurtimas yra rimta klausos sutrikimo forma, kuri gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei. Ši liga atsiranda, kai tinkamai veikianti ausies vidinė dalis ar žandikaulis konfliktuoja su klausos nervu ir smegenimis, dėl ko pažeidžiamas normalaus garso suvokimo procesas.

Kas yra neurosensorinis prikurtimas?

Neurosensorinis prikurtimas yra klausos sutrikimas, kuris atsiranda dėl problemų vidurinėje arba vidinėje ausyje, klausos nervuose ar smegenyse. Jis gali būti:

Paveldimas

Tam tikros genetinės mutacijos gali lemti nuolatinį klausos praradimą. Šiuo atveju dažniausiai sutrikimas pastebimas nuo jaunystės.

Nepaveldimas

Daugelis ne paveldimų veiksnių, tokių kaip traumos, virusinės infekcijos, triukšmo poveikis ar amžius, gali sukelti neurosensorinį prikurtimą.

Priežastys

Neurosensorinio prikurtimo priežastys gali būti įvairios, ir jos apima šiuos veiksnius:

Triukšmo poveikis

Ilgalaikis ir intensyvus triukšmas, pavyzdžiui, dirbant triukšmingose aplinkose, gali pažeisti klausos ląsteles ir sukelti girdėjimo sutrikimus.

Virusinės infekcijos

Virusai, tokie kaip tymų arba kiaulytės virusas, gali sukelti klausos praradimą. Taip pat gripo ar COVID-19 virusai tam tikrais atvejais gali sukelti klausos sutrikimus.

Amžius

Amžius yra natūrali neurosensorinio prikurtimo priežastis, nes su amžiumi atsiranda natūrali klausos ląstelių degeneracija.

Traumos

Fizinės traumos, tokios kaip galvos smegenų sužalojimai arba stiprūs smūgiai į galvą, taip pat gali sukelti neurosensorinį prikurtimą.

Kitų ligų poveikis

Tam tikros ligos, pavyzdžiui, Meniere liga ar otosklerozė, gali prisidėti prie neurosensorinio prikurtimo išsivystymo.

Simptomai

Neurosensorinio prikurtimo simptomai gali būti įvairūs, o jų intensyvumas gali skirtis:

Klausos praradimas

Pagrindinis simptomas yra klausos praradimas, kuris gali būti nuo švelnaus iki visiško.

Tinnitus

Kai kurie sergantys žmonės gali patirti ausyse skambėjimą arba triukšmą – tai vadinama tinnitus.

Sunkumai suprantant kalbą

Žmonės su neurosensoriniu prikurtimu dažnai patiria problemas suprasti kalbą, ypač triukšmingose aplinkose.

Diagnostika

Aptikus galimus neurosensorinio prikurtimo simptomus, būtina kreiptis į specialistą. Diagnozė apima:

Klausos testai

Audiologai atlieka įvairius klausos testus, kad nustatytų klausos praradimo lygį ir tipą.

Medicininiai tyrimai

Gali prireikti atlikti medicininius tyrimus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) arba kompiuterinę tomografiją (KT), kad būtų galima ištirti galimas struktūrines problemas.

Gydymas

Neurosensorinio prikurtimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir sunkumo:

Klausos aparatai

Daugeliu atvejų galima naudoti klausos aparatus, kurie padeda pagerinti klausos funkciją.

Klausos implantai

Sunkesniais atvejais gali būti pasiūlyti klausos implantai, kurie tiesiogiai stimuliuoja klausos nervą.

Farmakologiniai gydymo būdai

Priklausomai nuo priežasties, kai kurie vaistai gali padėti sumažinti uždegimą ar pagerinti kraujotaką vidinėje ausyje.

Reabilitacija

Klausos reabilitacija, įskaitant logopedines paslaugas, gali būti naudinga siekiant pagerinti komunikacinius įgūdžius.

Prevencija

Nors neurosensorinis prikurtimas ne visada gali būti užkirstas kelias, yra keletas prevencinių priemonių, kurių galima imtis:

Tinkama apsauga

Dirbant triukšmingose aplinkose, svarbu naudoti apsaugines priemones, tokias kaip ausų kamšteliai.

Sveika gyvensena

Sveika mityba, fizinė veikla ir reguliarus medicininis tikrinimas gali padėti išlaikyti gerą bendrą sveikatą, įskaitant klausą.

Venkite žalingų medžiagų

Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkymas ir alkoholis gali padidinti klausos praradimo riziką.

Neurosensorinis prikurtimas yra rimta liga, kuri reikalauja laiku nustatyti ir gydyti. Sužinojus apie ligą, svarbu kreiptis į specialistą, kad būtų galima nustatyti tinkamą gydymo būdą ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.