Kiti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai apima įvairias psichinės sveikatos problemas, kurios daro įtaką asmens nuotaikai, emocijoms ir kasdieniam gyvenimui. Šie sutrikimai gali būti sunkiai atpažįstami, tačiau jie turi didelę įtaką ne tik sergančiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems bei visuomenei.
Ką reiškia afektiniai sutrikimai?
Afektiniai sutrikimai yra psichinės sveikatos sutrikimų grupė, kuri apima būsenas, kai nuotaika yra nuolat pakitusi. Šie sutrikimai apima depresiją, bipolinį sutrikimą ir kitus, kurie gali turėti skirtingas klinikines išraiškas.
Nuotaikos sutrikimų klasifikacija
Afektiniai sutrikimai gali būti klasifikuojami į kelias pagrindines grupes:
1. **Depresinės nuotaikos sutrikimai**: Tai apima tokius sutrikimus kaip pagrindinė depresija (MD) ir distimija (nuolatinė lengvos depresijos forma).
2. **Bipoliniai sutrikimai**: Šie sutrikimai apima periodus, kai asmuo patiria tiek depresines, tiek manijines (arba hipomanines) būsenas.
3. **Ciklotimija**: Tai yra lengvesnė bipolinio sutrikimo forma, kuriai būdingi tęstiniai nuotaikos svyravimai.
Depresiniai nuotaikos sutrikimai
Pagrindinė depresija
Pagrindinė depresija yra viena iš labiausiai paplitusių afektinių sutrikimų formų. Jos simptomai apima:
– Nuolatinį liūdesį arba tuštumos jausmą
– Energijos stygį ir nuovargį
– Pomėgio anksčiau mėgstamoms veikloms praradimą
– Miego sutrikimus (nemiga arba per didelis miegas)
– Apetito pokyčius (padidėjimas arba sumažėjimas)
– Savižudiškas mintis ar bandymus
Distimija
Distimija, dar vadinama lėtine depresija, gali trukti net kelerius metus. Jos simptomai yra lengvesni nei pagrindinės depresijos, tačiau jie gali būti nuolatiniai ir paveikti kasdienį gyvenimą. Asmenys, kenčiantys nuo distimijos, dažnai apibūdina savo nuotaiką kaip „nesustojantį liūdesį” ar „eilinę slogą”.
Bipoliniai sutrikimai
Bipoliniai sutrikimai yra sudėtingesni, nes juos sudaro du skirtingi afektiniai epizodai: manijos (arba hipomanijos) ir depresijos.
Manijos epizodai
Manijos metu asmuo gali jaustis pernelyg energingas, kalbus ar neramus. Simptomai gali apimti:
– Nepagrįstą optimizmą
– Jausmą, kad geba pasiekti bet ką
– Miego mažinimą, tačiau vis tiek jausdamasis energingas
– Impulsive elgesį, pavyzdžiui, neapgalvotą pinigų leidimą
Depresijos epizodai
Kaip ir pagrindinės depresijos atveju, bipolinio sutrikimo depresinė fazė gali apimti panašius simptomus, tačiau ji pasireiškia periodiškai, keičiasi su manijos fazėmis.
Ciklotimija
Ciklotimija yra dulkinantis ir ilgesnis nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingi nuotaikų svyravimai, kurie kartais primena tiek depresiją, tiek maniją, tačiau yra mažiau stiprūs ir paprastai trunka trumpiau.
Simptomai
Ciklotimija gali pasireikšti šiais simptomais:
– Periodiniai manijos ir depresiniu laikotarpių epizodai
– Poilsio laikotarpiai tarp epizodų, kai nuotaika yra normali
– Emocinis nestabilumas
Psichologiniai ir fiziologiniai aspektai
Afektinių sutrikimų priežastys yra sudėtingos ir gali apimti genetinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Yra žinoma, kad:
1. **Genetiniai veiksniai**: Aukštas afektinių sutrikimų paplitimas šeimose rodo, kad genetika gali turėti reikšmės.
2. **Neurochemija**: Hormonas serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas dažnai siejami su nuotaikos svyravimais ir depresija.
3. **Aplinkos veiksniai**: Stresas, traumos arba sunkių gyvenimo pokyčių atsiradimas gali būti patikimos aplinkybės, galinčios sukelti šiuos sutrikimus.
Gydymas ir palaikymas
Kiti nuotaikos sutrikimai gali būti gydomi įvairiais metodais:
– **Psichoterapija**: Kognityvinė elgesio terapija ir psichodinaminė terapija yra dvi populiarios psichoterapijos formos, padedančios pacientams suprasti ir valdyti savo emocijas.
– **Vaistai**: Antidepresantai ir nuotaikos stabilizuojantys vaistai gali padėti reguliuoti nuotaiką ir emocijas.
– **Palaikymas**: Grupinės terapijos, šeimos palaikymas ir savipagalbos grupės gali suteikti reikiamą emocinį palaikymą.
Afektiniai sutrikimai yra rimtos ligos, reikalaujančios tinkamo dėmesio ir gydymo. Be profesionalios pagalbos, asmenys, kurie kenčia nuo šių sutrikimų, dažnai neranda būdų, kaip valdyti savo kasdienį gyvenimą. Svarbu, kad šie žmonės ieškotų pagalbos ir nebūtų vieni, nes tinkamas palaikymas gali labai pagerinti jų gyvenimo kokybę.
