Nerimas – tai emocinė būsena, kuri gali būti pažįstama daugeliui mūsų. Dažnai tai gali tapti našta kasdieniame gyvenime, tačiau yra būdų jį įveikti. Pasidalinsime realiais žmonių pasakojimais, kaip jie susidorojo su nerimu ir kokius metodus taikė.
1. Mano kelias į ramybę: Linos pasakojimas

Lina, 28-erių metų mergina, jau daugelį metų kovojo su nerimu, ypač prieš svarbias gyvenimo akimirkas, tokias kaip egzaminai ar vieši pasirodymai.
Pradžia
„Nuo pat vaikystės buvau labai drovi ir nerami. Bet tai tapo tikra problema vos tapus studentė, kai prasidėjo daug naujų iššūkių“, – sako Lina.
Dėmesys kvėpavimui
„Vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos išmokau, buvo dėmesys kvėpavimui. Aš ėmiau praktikuoti gilų kvėpavimą. Per kelias minutes, kai pajusdavau nerimą, tiesiog sustodavau ir koncentruodavausi į tai, kaip kvėpuoju. Tai padėdavo man nurimti.“
Psichologo pagalba
„Pasiryžau kreiptis į psichologą, kuris padėjo man suvokti nerimo priežastis ir suteikė technikų, kaip su juo kovoti. Kognityvinė-elgesio terapija buvo tikra apšvietimo akimirka. Sužinojau, kaip atpažinti ir keisti neigiamas mintis.“
Ramybę radau gamtoje
„Taip pat atradau, kaip svarbu man būti gamtoje. Kiekvieną savaitgalį ėjau į parkus, keliaudavau pėsčiomis. Gamtoje buvimas padėjo sumažinti mano nerimą ir suteikė vidinę ramybę.“
2. Tomas ir sporto galia
Tomas, 35 metų vyras, anksčiau buvo labai neramus ir pervargęs dėl savo darbo.
Darbo spaudimas
„Mano darbas buvo labai stresas ir intensyvus. Nerimas tapo kasdieniu palydovu. Nepaisant to, kad aš mėgau savo darbą, jausmas nuolat budėti ir būti pasiruošusiam bet kokiai situacijai mane išvargino.“
Sporto svarba
„Pradėjau reguliariai sportuoti. Iš pradžių tai buvo sunku, nes jautėmės per daug išsikrovęs visą dieną, tačiau pirma treniruotė tikrai pakėlė nuotaiką. Be to, fizinis aktyvumas padeda man sumažinti stresą ir pagerina miego kokybę.“
Mindfulness praktikos
„Taip pat pradėjau praktikuoti mindfulness. Meditacijos sesijos kiekvieną dieną tapo man svarbia ritualine dalimi. Tokiu būdu aš galiu atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir pailsėti savo mintimis.“
3. Ieva ir bendruomenės galia
Ieva, 22 metų studentė, atrado, kaip svarbu turėti palaikymą iš aplinkos.
Socialinė izoliacija
„Jaučiau, kad esu visiškai socialiai izoliuota. Įstojusi į universitetą, man buvo sunku rasti draugų. Nerimas dėl socialinių situacijų tik didėjo.“
Palaikymo grupės
„Nusprendžiau prisijungti prie mokyklos psichologijos klubo, kur sutikau žmonių, su kuriais galėjau prisijungti ir kalbėti. Tai buvo didžiulis žingsnis, nes suvokiau, kad aš nesu viena su tokiomis problemomis.“
Pasakymas iš širdies
„Be to, ėmiau rašyti dienoraštį. Pasakydama savo mintis iš širdies, jausdavausi geriau. Tai padėjo man suprasti, kad man nereikia slėpti savo jausmų. Niekada nemaniau, kad dalinimasis savo išgyvenimais gali pasitarnauti ir kitiems.“
4. Išvada: kiekvieno kelias yra unikalus
Kiekvienas iš šių žmonių turėjo skirtingus metodus ir būdus, kaip įveikti nerimą. Nuo kvėpavimo pratimų ir psichologo pagalbos iki sporto ir bendruomenės, visos šios patirtys turi kažką bendro – nusiteikimą keisti ir ieškoti būdų, kaip gyventi geriau.
Nerimas yra asmeninė kova, tačiau tai nereiškia, kad turime kovoti vieni. Realūs žmonių pasakojimai rodo, kad pagalbos ir palaikymo ieškojimas gali būti esminis žingsnis į geresnę emocinę būseną. Tuo pačiu svarbu nepamiršti, kad kiekvienas kelias yra unikalus, ir tai, kas veikia vienam, gali būti neefektyvu kitam. Svarbu rasti savo kelią ir nebijoti eksperimentuoti su skirtingomis praktikos formomis.
