kraujo davimas

Guzas po kraujo ėmimo: ar tai pavojinga?

SVARBU: Šiame tinklaraštyje pateikiama informacija yra skirta tik informaciniais tikslais. Tai nėra profesionali medicininė konsultacija, diagnozė ar gydymas. Visada pasitarkite su savo gydytoju ar kitu kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu prieš imdamiesi bet kokių sveikatos pokyčių.

Kraujo tyrimai yra viena dažniausių medicininių procedūrų, su kuria susiduria beveik kiekvienas žmogus. Nors pats kraujo ėmimas paprastai yra trumpas ir saugus, neretai po jo žmonės pastebi nemalonų reiškinį – guzą ar sukietėjimą dūrio vietoje. Tai gali sukelti nerimą, ypač jei guzas yra skausmingas, ilgai neišnyksta ar atrodo neįprastai. Tad ar guzas po kraujo ėmimo yra pavojingas, ir kada reikėtų sunerimti?

Kodėl po kraujo ėmimo atsiranda guzas?

Dažniausia guzų atsiradimo priežastis – nedidelė kraujosruva po oda, mediciniškai vadinama hematoma. Ji susidaro tada, kai po adatos ištraukimo dalis kraujo iš venos patenka į aplinkinius audinius. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių: vena buvo pradurta per giliai, po procedūros nepakankamai ilgai spausta dūrio vieta, arba pati vena yra trapi.

Kita priežastis – venos sudirginimas ar lengvas uždegimas. Kai kurių žmonių kraujagyslės jautresnės, todėl net ir techniškai taisyklingai atliktas kraujo ėmimas gali sukelti lokalų patinimą ar sukietėjimą.

Kaip atrodo normalus guzas?

Įprastas, nepavojingas guzas dažniausiai būna:

  • nedidelis, kelių milimetrų ar centimetro dydžio,
  • šiek tiek skausmingas spaudžiant,
  • gali būti melsvos, violetinės ar gelsvos spalvos,
  • palaipsniui mažėja per kelias dienas ar savaitę.

Tokiu atveju guzas yra organizmo reakcija į nedidelį kraujagyslės pažeidimą ir paprastai išnyksta savaime, be jokio gydymo.

Ar guzas gali būti pavojingas?

Daugeliu atvejų guzas po kraujo ėmimo nėra pavojingas. Tačiau retais atvejais jis gali signalizuoti apie komplikacijas, į kurias verta atkreipti dėmesį.

Vienas iš galimų variantų – venos uždegimas, dar vadinamas flebitu. Tokiu atveju guzas gali būti kietas, skausmingas, oda virš jo paraudusi ir šiltesnė. Skausmas gali stiprėti judinant ranką ar liečiant pažeistą vietą.

Dar rečiau gali išsivystyti infekcija. Tai nutinka itin retai, ypač laikantis higienos reikalavimų, tačiau jei guzas didėja, atsiranda pulsuojantis skausmas, pūliavimas ar pakyla temperatūra, būtina kreiptis į gydytoją.

Kiek laiko guzas turėtų išlikti?

Paprasta hematoma dažniausiai pradeda mažėti per 2–3 dienas ir visiškai išnyksta per 1–2 savaites. Jei guzas nemažėja ilgiau nei dvi savaites, išlieka kietas ar tampa vis skausmingesnis, tai jau nėra laikoma norma.

Svarbu stebėti ne tik laiką, bet ir pokyčius. Mažėjantis, minkštėjantis guzas – geras ženklas. Didėjantis ar kintantis į blogąją pusę – signalas pasitarti su specialistu.

Ką galima padaryti namuose?

Jei guzas nedidelis ir nėra pavojingų simptomų, galima padėti organizmui greičiau jį „sutvarkyti“. Pirmąsias valandas po kraujo ėmimo naudinga švelniai spausti dūrio vietą, laikyti ranką pakeltą. Tai sumažina kraujo išsiliejimą į audinius.

Vėliau, po 24 valandų, gali padėti šilti kompresai – jie skatina kraujotaką ir spartina hematomos rezorbciją. Taip pat galima naudoti specialius tepalus ar gelius nuo sumušimų, jei jie jums tinka.

Svarbu vengti intensyvaus rankos apkrovimo pirmą parą po procedūros, ypač jei darbas ar sportas reikalauja aktyvaus rankų naudojimo.

Ko nereikėtų daryti?

Nerekomenduojama intensyviai masažuoti dūrio vietos iškart po kraujo ėmimo, nes tai gali padidinti kraujavimą po oda. Taip pat nereikėtų bandyti „pradurti“ guzų ar spausti jų jėga – tai gali sukelti infekciją ar pabloginti situaciją.

Jei jaučiate stiprų skausmą ar abejojate, geriau nesiimti savarankiškų eksperimentų ir pasitarti su gydytoju ar slaugytoju.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Medicininė konsultacija reikalinga, jei:

  • guzas didėja arba nepraeina ilgiau nei 2 savaites,
  • atsiranda stiprus skausmas, paraudimas, karštis,
  • pakyla kūno temperatūra,
  • ranka tampa labai skausminga ar sunku ją judinti,
  • matomi infekcijos požymiai.

Tokiais atvejais gydytojas įvertins situaciją ir, jei reikia, paskirs gydymą ar papildomus tyrimus.

Kaip sumažinti riziką ateityje?

Nors ne visada viskas priklauso nuo paciento, riziką galima sumažinti. Po kraujo ėmimo svarbu pakankamai ilgai spausti dūrio vietą, ypač jei turite polinkį į kraujosruvas ar vartojate kraują skystinančius vaistus. Taip pat verta informuoti medicinos personalą, jei anksčiau dažnai atsirasdavo hematomų.

Apibendrinimas

Guzas po kraujo ėmimo dažniausiai nėra pavojingas ir yra normali organizmo reakcija į nedidelį kraujagyslės pažeidimą. Daugeliu atvejų jis praeina savaime per kelias dienas ar savaites. Tačiau svarbu stebėti savo kūną ir atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus. Jei kyla abejonių, geriau pasitikrinti – ramybė ir sveikata visada svarbiau už spėjimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *