Klausimas ar alkoholizmas paveldimas kyla daugeliui žmonių, ypač tiems, kurie šeimoje turi ar turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Vieni bijo „blogų genų“, kiti ieško pateisinimo savo elgesiui, tačiau realybė yra sudėtingesnė. Alkoholizmas nėra vien tik valios ar auklėjimo problema – tai daugiaveiksnė liga, kurioje susipina genetika, aplinka ir psichologiniai veiksniai.
Šiame straipsnyje aiškiai ir moksliškai paaiškinsime, kiek alkoholizmas yra paveldimas, kas iš tikrųjų perduodama genetiškai ir ar galima nutraukti šį ratą.
Kas yra alkoholizmas?
Alkoholizmas (alkoholio priklausomybė) – tai lėtinė liga, kuriai būdinga:
- stiprus potraukis alkoholiui
- kontrolės praradimas
- tolerancijos didėjimas
- abstinencijos simptomai
- alkoholio vartojimas nepaisant pasekmių
Tai nėra „silpnas charakteris“, o rimtas smegenų ir elgesio sutrikimas.
Ar alkoholizmas paveldimas genetiškai?
Trumpas atsakymas – taip, bet ne tiesiogiai.
Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 40–60 % rizikos susirgti alkoholizmu lemia genetiniai veiksniai. Tai reiškia, kad paveldimi ne patys įpročiai, o polinkis.
Kas iš tikrųjų paveldima?
- didesnis potraukis alkoholiui
- silpnesnė savikontrolė
- didesnis impulsyvumas
- jautresnė dopamino sistema
- silpnesnė organizmo reakcija į alkoholį (reikia daugiau, kad „pajustų efektą“)
Jei alkoholis sukelia mažiau neigiamų pojūčių, rizika didėja.
Jei tėvai buvo alkoholikai – ar vaikas būtinai taps priklausomas?
Ne. Tai vienas didžiausių mitų.
Turėti alkoholizmą šeimoje nėra nuosprendis. Tai tik padidinta rizika, kuri gali niekada nepasireikšti, jei aplinkybės bus palankios.
Svarbu suprasti:
- genetika ≠ likimas
- aplinka gali sustiprinti arba nuslopinti polinkį
- sąmoningumas labai sumažina riziką
Aplinkos vaidmuo: ne mažiau svarbus nei genai
Net ir be genetinio polinkio, alkoholizmas gali išsivystyti dėl aplinkos.
Riziką didinantys veiksniai:
- augimas šeimoje, kur alkoholis buvo norma
- emocinis ar fizinis smurtas
- lėtinis stresas
- psichologinės traumos
- prastas emocijų valdymas
- socialinis spaudimas
Vaikai dažnai mokosi elgesio modelių, o ne tik paveldi genus.
Kodėl alkoholizmas „kartojasi“ kartose?
Tai vadinama tarpgeneraciniu perdavimu, kuris vyksta trimis lygmenimis:
- genetinis polinkis
- išmoktas elgesys
- emocinės traumos
Vaikas mato, kaip alkoholis naudojamas:
- stresui malšinti
- emocijoms slopinti
- problemoms „spręsti“
Tai tampa norma, net jei genetikos nebūtų.
Ar galima nutraukti paveldimo alkoholizmo grandinę?
Taip. Ir tai daroma kasdien.
Kas padeda:
- sąmoningas požiūris į alkoholį
- ribų nustatymas arba visiškas atsisakymas
- emocinio intelekto ugdymas
- psichoterapija
- atvira kalba šeimoje
- sveiki streso valdymo būdai
Žinojimas apie riziką suteikia pranašumą, o ne silpnybę.
Ar egzistuoja „alkoholizmo genas“?
Ne vienas, o keli genai gali daryti įtaką:
- kaip alkoholis skaidomas
- kaip veikia atlygio sistema smegenyse
- kaip greitai formuojasi priklausomybė
Tačiau nei vienas genas pats savaime nesukelia alkoholizmo. Reikia aplinkybių.
Kada verta sunerimti?
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei:
- šeimoje buvo priklausomybių
- alkoholis tampa emociniu „vaistu“
- didėja vartojimo kiekiai
- sunku sustoti
- alkoholis naudojamas vienatvėje
Ankstyvas suvokimas – geriausia prevencija.
Dažniausi mitai apie paveldimą alkoholizmą
Mitas: jei tėvai alkoholikai – vaikas bus alkoholikas
Tiesa: rizika didesnė, bet tai nėra neišvengiama
Mitas: genetika pateisina gėrimą
Tiesa: genetika paaiškina, bet nepateisina
Mitas: jei neturi priklausomybės šeimoje – esi saugus
Tiesa: alkoholizmas gali išsivystyti ir be paveldimumo
Apibendrinimas
Taigi, ar alkoholizmas paveldimas?
Taip – paveldimas polinkis, bet ne pati priklausomybė.
Genai užtaiso ginklą, bet aplinka paspaudžia gaiduką. Kuo daugiau žmogus žino apie save, savo šeimos istoriją ir emocinius mechanizmus, tuo didesnė tikimybė išlikti laisvam nuo priklausomybės.
Alkoholizmas – ne likimas, o liga, kurią galima užkirsti, sustabdyti ir gydyti. Jei šį klausimą skaitai – vadinasi, jau žengi pirmą teisingą žingsnį.


