Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS)

Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS) yra psichikos sveikatos būklė, pasižyminti dideliais nuotaikų svyravimais, kurie gali svyruoti nuo intensyvios manijos iki gilaus depresijos. Šis sutrikimas gali turėti didelės įtakos sergančiojo kasdieniam gyvenimui, tarpasmeniniams santykiams ir bendrai emocinei gerovei.

1. Kas yra bipolinis afektinis sutrikimas?

Bipolinis afektinis sutrikimas, anksčiau žinomas kaip maniakinė-depresinė liga, yra psichinė liga, kuri sukelia neįprastus ir kraštutinius nuotaikų pokyčius. Liga gali būti diagnozuojama skirtingais etapais:

1.1. Manijos fazė

Manijos fazės metu pacientai gali jaustis euforiškai, energingi ir itin produktyvūs. Šios fazės būdingos savybės:

– Padidėjęs energijos lygis: Žmonės gali jaustis energingi ir žvalūs be jokio akivaizdaus nuovargio.
– Greitas kalbėjimas: Dažnai pacientai kalba greitai ir sunkiai įsiterpia į pokalbius.
– Padidėjęs rizikos pojūtis: Žmonės gali imtis nuotykių, pavyzdžiui, išlaidauti be aiškaus tikslo arba užsiimti pavojingomis veiklomis.
– Miegos trūkumas: Jų miego poreikis yra gerokai sumažėjęs, tačiau jie vis tiek jaučiasi energingi.

1.2. Depresijos fazė

Depresijos fazės metu pacientai gali patirti gilaus liūdesio ir beviltiškumo jausmus. Šios fazės būdingos savybės:

– Mažai energijos: Žmonės gali jaustis nuovargingi ir netekę motyvacijos.
– Negatyvus mąstymas: Galvoje gali dominuoti pesimistinės mintys ir savikritika.
– Pakeistros miego ritmas: Pacientai gali miegoti arba per daug, arba per mažai.
– Poreikis su socialiniais ryšiais: Dauguma žmonių šiuo laikotarpiu atsiskiria nuo artimųjų ir nesijaučia galintys dalintis savo jausmais.

2. BAS priežastys

Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys dažnai yra sudėtingos ir apima genetinius, biologinius ir aplinkos veiksnius.

2.1. Genetiniai veiksniai

Tyrimai rodo, kad bipolinis afektinis sutrikimas gali turėti genetinį komponentą. Tai reiškia, kad jei šeimoje buvo sergančiųjų, tikimybė, kad kiti šeimos nariai taip pat patirs šį sutrikimą, yra didesnė.

2.2. Biologiniai veiksniai

Kita teorija rodo, kad tam tikri cheminiai ir struktūriniai smegenų pokyčiai gali prisidėti prie BAS. Neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką.

2.3. Aplinkos veiksniai

Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, trauma ar emocinis sukrėtimas, taip pat gali suaktyvinti simptomus žmonėms, turintiems polinkį į BAS. Kryžminiai gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, netektis ar skyrybos, gali sukelti ligos paūmėjimą.

3. Diagnostika ir gydymas

Diagnozuoti bipolinį afektinį sutrikimą gali būti sudėtinga, kadangi simptomai gali būti panašūs į kitus psichinius sutrikimus.

3.1. Diagnostiniai kriterijai

Psichikos sveikatos specialistai naudoja DSM-5 (Diagnostinė ir statistinė psichikos sutrikimų klasifikacija) kriterijus, kad nustatytųBAC. Tai apima bent vieną manijos arba hipomanijos epizodą ir kelis depresijos epizodus.

3.2. Gydymo metodai

Gydymas dažnai apima vaistų ir terapijos kombinaciją. Dažniausiai skiriami stabilizuojantys vaistai, tokie kaip:

– Nuotaiką stabilizuojantys vaistai: Pavyzdžiui, litiui, karbamazepinas ar valproinė rūgštis.
– Antidepressantai: Nors jie gali būti naudingi, juos reikia vartoti atsargiai, kad būtų išvengta manijos paūmėjimo.

Psichoterapija taip pat yra svarbi gydymo dalis. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir psichoedukacija gali padėti pacientams geriau suprasti savo būklę ir rasti veiksmingų būdų, kaip valdyti savo simptomus.

4. Kasdienis gyvenimas su BAS

Žmonėms, sergantiems bipoliniu afektiniu sutrikimu, gali būti sunku integruotis į kasdienį gyvenimą. Svarbu, kad jie žinotų, kaip valdyti šią ligą.

4.1. Palaikymo sistemos

Palaikymo sistemos, taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį. Draugai, šeima ir specialistai gali padėti pacientams ne tik atpažinti simptomus, bet ir rasti geriausius sprendimus, kaip su jais susidoroti.

4.2. Savirūpos strategijos

Savirūpa, tokia kaip reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas miegas, gali padėti stabilizuoti nuotaikas ir sumažinti paūmėjimų riziką. Be to, praktikuojant atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija ar jogas, galima pagerinti psichinės sveikatos būklę ir gerinti bendrą savijautą.

5. Išvados

Bipolinis afektinis sutrikimas yra rimta psichikos liga, tačiau su tinkamu gydymu ir palaikymu galima valdyti simptomus ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbu atpažinti simptomus ir laiku kreiptis į specialistus, kad gauti reikalingą pagalbą. Su išmanymu ir paramos tinklu pacientai gali pasiekti stabilią būseną ir sumažinti recidyvų tikimybę.