Gimdos mioma yra viena iš dažniausiai pasitaikančių ginekologinių ligų, kuri gali turėti reikšmingą poveikį moters gyvenimui. Jos atsiradimas dažnai siejamas su hormonų disbalansu, tačiau šios ligos raida gali būti įtakojama ir kitų veiksnių.
Kas yra gimdos mioma?
Gimdos mioma, dar vadinama leiomioma arba fibroma, yra gerybinis navikas, kilęs iš gimdos raumenų ir jungiamojo audinio. Šie navikai gali turėti įvairių dydžių ir formų, o jų atsiradimas gali būti vienas arba daugybinis.
Miomų tipai
Yra keli tipai gimdos miomų, kurie skiriasi savo vieta ir struktūra:
1. Intramuralinės miomos – tai pačios dažniausios, kurios vystosi gimdos raumenyje ir gali padidinti gimdos tūrį.
2. Subserozinės miomos – šios miomos auga gimdos išorėje ir gali sukelti išorinių organų suspaudimą.
3. Submukozinės miomos – jos auga po gimdos gleivine ir gali sukelti gausų kraujavimą.
4. Pedikuliuotos miomos – augančios ant kojytės, tam tikroje pozicijoje gali sukelti nepatogų spaudimą.
Gimdos miomų priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tikslios gimdos miomų priežastys yra nežinomos, keli veiksniai gali padėti suprasti jų vystymąsi:
Hormonų poveikis
Miomos dažnai susijusios su estrogeno ir progesterono hormonų disbalansu, kurie veikia gimdos audinius. Jos būna dažnesnės reprodukcinio amžiaus moterims.
Genetika
Kai kurios moterys gali turėti genetinę polinkį formuoti miomas. Jeigu šeimoje buvo miomų atvejų, tikimybė, kad ir kitos šeimos narės susidurs su šia problema, yra didesnė.
Amžius
Miomos dažniausiai diagnozuojamos moterims nuo 30 iki 50 metų. Su amžiumi jų vystymosi rizika didėja.
Atsižvelgiant į gyvenimo būdą
Prasta mityba, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka ir stresas gali taip pat padidinti gimdos miomų riziką.
Simptomai
Gimdos miomos gali pasireikšti įvairiais simptomais, tačiau kai kurios moterys gali neturėti jokių požymių. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
Kraujavimas
Gausus ir ilgas menstruacinis kraujavimas, kuris gali sukelti anemiją.
Dubens skausmas
Miomos gali sukelti spaudimą dubens srityje, sukeldamos skausmą ar diskomfortą.
Šlapinimosi problemos
Didelės miomos gali spausti šlapimo pūslę, todėl moterims gali būti sunkiau šlapintis arba dažnai reikia eiti į tualetą.
Problemos su nėštumu
Nors daugelis moterų, turinčių miomas, gali pastoti, ši būklė kartais gali sukelti vaisingumo problemas.
Diagnostika
Norint nustatyti gimdos miomas, gydytojai gali naudoti įvairias diagnostines procedūras:
Ultragarsas
Tai yra viena iš pirmųjų priemonių, naudojamų miomoms nustatyti ir jų dydžiui įvertinti.
Histeroskopija
Tai procedūra, leidžianti gydytojui apžiūrėti gimdos ertmę naudojant kamerą.
MRT (magnetinio rezonanso tomografija)
Šis tyrimas gali buvti rekomenduojamas itin sudėtingais atvejais, siekiant įvertinti miomų dydį ir vietą.
Gydymas
Gydymo būdas priklauso nuo simptomų, miomų dydžio ir bendros moters sveikatos:
Stebėjimas
Daugeliu atvejų, ypač jei miomos nesukelia simptomų, gydytojai gali rekomenduoti stebėjimą.
Vaistai
Hormoniniai vaistai gali padėti sumažinti simptomus ir sustabdyti miomų augimą.
Kraujavimo kontrolė
Pažangūs gydymo būdai, tokie kaip intrauterinės sistemos, gali padėti reguliuoti menstruacijas.
Chirurgija
Esant sunkiems atvejams, gali būti reikalinga chirurginė intervencija, pvz., miomektomija (miomų pašalinimas) arba hysterektomija (gimdos pašalinimas).
Išvados
Gimdos mioma yra dažna gydoma ginekologinė būklė, kurios metu moterims gali prireikti įvairių gydymo metodų. Svarbu, kad moterys būtų informuotos apie šią ligą ir ieškotų profesionalios medicininės pagalbos, kad galėtų priimti tinkamus sprendimus dėl savo sveikatos. Reguliarūs vizitai pas ginekologą ir aktyvus gyvenimo būdas gali padėti sumažinti gimdos miomų riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.
