Jei miegi pakankamai, bet vis tiek pabundi be energijos, tai vienas aiškiausių signalų, kad problema slypi ne miego kiekyje, o jo kokybėje ir visame tavo dienos režime. Nuolatinis nuovargis po „normalaus“ miego yra dažnesnis reiškinys, nei gali pasirodyti, ir labai dažnai jis neturi nieko bendra su tingumu ar amžiumi.
Štai kas dažniausiai slypi už šio jausmo.
Miegas nėra tas pats, kas poilsis
8 valandos lovoje dar nereiškia 8 valandų atkuriančio miego. Organizmui svarbiausia – gilaus ir REM miego fazės. Jei jos sutrumpėja arba nuolat nutrūksta, smegenys ir kūnas tiesiog nespėja atsistatyti.
Dažnos priežastys:
- dažnas pabudinėjimas naktį,
- mėlyna ekranų šviesa prieš miegą,
- alkoholis vakare,
- stresas ir nuolatinės mintys.
Iš šalies atrodo, kad miegai „normaliai“, bet hormonų ir nervų sistema galvoja kitaip.
Kortizolis: ryto energijos vagis
Ryte kortizolis turėtų natūraliai kilti ir padėti pabusti. Tačiau kai žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje, kortizolio ritmas išsibalansuoja.
Kas nutinka:
- vakare kortizolis lieka per aukštas – sunku užmigti,
- ryte jis per žemas – jautiesi kaip „pervažiuotas“.
Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl rytais reikia kavos dar net neišlipus iš lovos.
Kofeino ir cukraus spąstai
Kava ryte atrodo kaip sprendimas, bet dažnai ji tik maskuoja problemą. Jei diena prasideda kava tuščiu skrandžiu, o vėliau seka saldūs ar greiti angliavandeniai, energija tampa banguojanti.
Rezultatas:
- trumpas „pakilimas“,
- staigus kritimas,
- dar didesnis nuovargis popiet.
Ilgainiui tai išsekina nervų sistemą ir sutrikdo energijos hormonų reguliaciją.
Geležis, vitaminas D ir kiti „tylūs“ trūkumai
Nuovargis dažnai siejamas ne su miego stoka, o su mikroelementų trūkumu. Net nedidelis geležies, vitamino D, B grupės vitaminų ar magnio trūkumas gali stipriai paveikti energijos lygį.
Problema ta, kad:
- simptomai būna neryškūs,
- jie priskiriami stresui ar darbui,
- trūkumai nustatomi tik atlikus tyrimus.
Be tyrimų žmogus gali metų metus gyventi „pusiau išsikrovęs“.
Per mažai judėjimo – paradoksali priežastis
Nors atrodo nelogiška, judėjimo stoka dažnai didina nuovargį. Fizinis aktyvumas skatina mitochondrijų – ląstelių „energijos fabrikų“ – veiklą.
Kai judame per mažai:
- energijos gamyba lėtėja,
- kraujotaka blogėja,
- smegenys gauna mažiau deguonies.
Todėl sėdimas gyvenimo būdas sukelia lėtinį nuovargį, net jei miegi pakankamai.
Psichinis nuovargis, kurio nepastebi
Ne visas nuovargis yra fizinis. Nuolatinis informacijos srautas, sprendimų perteklius, emocinė įtampa ir socialinis spaudimas alina smegenis net tada, kai kūnas ilsisi.
Tai ypač būdinga žmonėms, kurie:
- daug galvoja,
- dirba protinį darbą,
- nuolat „prisijungę“ prie telefono.
Kūnas miega, bet protas – ne.
Kodėl tai atrodo „normalu“?
Nes dauguma taip gyvena. Pavargęs rytas, kava, darbas, dar viena kava, vakarinis išsekimas – tai tapo socialine norma. Tačiau tai nėra normali organizmo būsena.
Energijos trūkumas – tai signalas, o ne charakterio bruožas.
Ką daryti, jei nori pabusti su energija?
Sprendimas dažniausiai nėra vienas dalykas, o kelių įpročių korekcija:
- reguliarus miego laikas,
- mažiau ekranų vakare,
- rytinė šviesa ir judėjimas,
- stabilesnė mityba be nuolatinių cukraus šuolių,
- streso mažinimas dienos metu.
Tai atrodo paprasta, bet būtent šie dalykai atstato natūralius energijos mechanizmus.
Apibendrinimas
Jei miegi 8 valandas, bet vis tiek jautiesi pavargęs, problema greičiausiai slypi ne lovoje. Ji slypi hormonų ritme, kasdieniuose įpročiuose ir nervų sistemos perkrovoje.
Kūnas visada duoda signalus. Klausimas tik vienas – ar mes juos girdime?
