Trauminis stresas yra psichologinė reakcija, kuri gali atsirasti po didelio streso ar trauminių įvykių patyrimo. Tai gali būti priežastis ne tik psichologinių, bet ir fiziologinių problemų, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime trauminio streso poveikį, jo simptomus, diagnozę bei įvairius gydymo būdus.
Poveikis sveikatai

Trauminis stresas gali turėti rimtų pasekmių žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai. Jis gali paveikti tiek emocinę, tiek fizinę būklę, ypač kai stresą sukelia trauminiai įvykiai, pavyzdžiui, karo patirtis, seksualinis smurtas, nelaimingi atsitikimai ar natūralios katastrofos.
Psichologinis poveikis
Emocinė sveikata: Trauminis stresas gali sukelti įvairių psichologinių problemų, tokių kaip:
– Depresija: Žmonės, patyrę traumuojančių įvykių, gali išgyventi liūdną nuotaiką, prarasti susidomėjimą gyvenimu, atsirasti beviltiškumo jausmą.
– Nerimas: Dažnas nerimo jausmas, panikos priepuolių atsiradimas ir išgyvenimas baimės dėl būsimo.
– PTSD (požiaurinis streso sutrikimas): Šis sutrikimas gali pasireikšti neigiamais emociniais, kognityviniais ir elgesio simptomais.
Fizinis poveikis
Fizinė sveikata: Trauminis stresas gali turėti įtakos ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai:
– Imuninė sistema: Stresas silpnina imunines funkcijas, todėl žmonės gali būti labiau linkę į infekcijas ir ligas.
– Širdies ir kraujagyslių sistema: Stresas gali padidinti kraujospūdį ir širdies ritmo sutrikimus, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
– Kroniški skausmai: Daugeliui žmonių traumos sukelia nuolatinius skausmus, tokius kaip galvos skausmas, nugaros skausmas arba raumenų įtampa.
Simptomai
Trauminio streso simptomai gali būti įvairūs ir kiekvienam žmogui jie gali pasireikšti skirtingai. Svarbu atpažinti šiuos simptomus laiku, siekiant laiku gauti pagalbą.
Pagrindiniai simptomai
– Emociniai simptomai: Pasitvirtinantis didelis nerimas, liūdesys, nervingumas, nepriklausomybės jausmo praradimas.
– Kognityviniai simptomai: Sunkumai susikaupti, prisiminimų apie traumą dažnos atkuriamos, pesimistinis mąstymas.
– Elgesio simptomai: Vengimas situacijų, kurios primena traumą, izoliacija, socialinė atskirtis.
Diagnozė
Trauminio streso diagnozė gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitus psichologinius sutrikimus. Tačiau specializuoti specialistai, tokie kaip psichologai ar psichiatrai, naudoja įvairius metodus:
– Interviu: Asmeninės pokalbių sesijos, kuriose gydytojas užduoda klausimus apie simptomus ir jų trukmę.
– Paskirtos testai: Psichologiniai testai, vertinantys nuotaiką ir elgesį, gali būti naudojami diagnozės patvirtinimui.
– Diagnozavimo kriterijai: Gydytojas gali remtis DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas) kriterijais.
Gydymo būdai
Gydymo metodai gali būti įvairūs, priklausomai nuo individualių paciento poreikių ir simptomų sunkumo.
Psihoemocinis gydymas
– Psichoterapija: Psichologinės terapijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti žmonėms suprasti ir valdyti savo emocijas bei mintis.
– Grupinė terapija: Dalyvavimas grupinėse terapijose su kitais, patyrusiais panašias traumas, gali padėti atsiverti ir dalintis patirtimi.
Vaistai
– Antidepresantai: Gydytojai gali skirti antidepresantus, siekdami sumažinti depresijos ir nerimo simptomus.
– Anksiolitikai: Vaistai, kurie padeda gydyti nerimą ir suteikia atpalaidavimo pojūtį.
Alternatyvūs gydymo metodai
– Meditacija ir kvėpavimo pratimai: Šios technikos gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti emocinį balansą.
– Fizinis aktyvumas: Reguliari mankšta padeda išlaisvinti endorfinus, gerinančius nuotaiką ir bendrą savijautą.
Išvados
Trauminis stresas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimui. Svarbu atpažinti simptomus ir ieškoti pagalbos kuo anksčiau. Su tinkamu gydymu ir parama, daugelis žmonių gali sėkmingai įveikti trauminio streso pasekmes ir grįžti į normalią gyvenimo eigą. Rūpindamiesi savo emocine ir fizine sveikata, galime pasiekti geresnių rezultatų ir sumažinti traumos poveikį.
