Šizotipinis sutrikimas

Šizotipinis sutrikimas, dar žinomas kaip šizotipinis asmenybės sutrikimas, yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris pasižymi silpnėjančia socialine funkcija, keista elgsena ir neįprastu mąstymu. Šio sutrikimo apraiškos gali būti subtilios, tačiau jos gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei.

Šizotipinio sutrikimo požymiai ir simptomai

Emociniai ir socialiniai simptomai

Šizotipinis sutrikimas apima įvairius emocinius ir socialinius simptomus, kurie gali trukdyti asmeniui bendrauti su kitais. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučiasi izoliuoti nuo kitų ir patiria sunkumų kuriant artimus santykius. Jie gali:

– Jausti nepatogumą socialinėse situacijose
– Turėti neįprastų ar keistų įsitikinimų
– Turėti ribotą arba nepasitikinčią nuomonę apie kitus žmones

Kognityviniai simptomai

Kognityviniai simptomai gali apimti:

– Persekiojimo fantazijas
– Magiško mąstymo požymius, pavyzdžiui, jausmą, kad jų mintys gali paveikti realybę
– Neįprastus įsitikinimus, tokius kaip telepatija ar pranašystės

Elgesio simptomai

Elgesio aspektai gali būti šie:

– Keistas ar neįprastas aprangos stilius
– Neįprasta kalba ar bendravimo stilius
– Slinkimas link ekscentriškų pomėgių

Šizotipinio sutrikimo priežastys

Priežastys, dėl kurių vystosi šizotipinis sutrikimas, nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jas lemia įvairūs genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai.

Genetiniai veiksniai

Tyrimai rodo, kad šizotipinis sutrikimas gali turėti genetinę sudedamąją dalį, nes jis dažniau pasitaiko asmenims, kurių šeimoje buvo psichikos sutrikimų, ypač šizofrenijos.

Aplinkos veiksniai

Aplinkos veiksniai, tokie kaip trauma ar stresas ankstyvame vaikystėje, taip pat gali pridėti prie šio sutrikimo vystymosi. Gali būti, kad aplinkos poveikiai, derinant su genetine polinkiu, sukuria palankią dirvą šizotipinio sutrikimo simptomams atsirasti.

Šizotipinio sutrikimo diagnozavimo procesas

Diagnozuoti šizotipinį sutrikimą yra sudėtinga, nes jis gali būti painiojamas su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip šizofrenija ar kiti asmenybės sutrikimai.

Diagnozės kriterijai

Pagal DSM-5 (Amerikos psichiatrijos asociacijos diagnostikos ir statistikos vadovas) šizotipinis sutrikimas diagnozuojamas, jei asmuo atitinka šiuos kriterijus:

– Ilgalaikiai modelių bruožai, pasireiškė ankstyvame suaugusiųjų amžiuje.
– Socialinė ir tarpasmeninė funkcija trikdoma, su tendencija izoliacijai.
– Neįprasti mąstymo ir elgesio modeliai.

Gydymo galimybės

Nors šizotipinis sutrikimas yra lėtinis ir sudėtingas sutrikimas, gydymas gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti asmens gyvenimo kokybę.

Psiichoterapija

Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali būti efektyvi. Gydytojas gali padėti asmeniui:

– Geriau suprasti savo mąstymo modelius
– Išmokti efektyviau bendrauti
– Vystyti socialinius įgūdžius

Vaistiniai preparatai

Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar antipsichotikai, kartais gali būti skiriami simptomams, tokiems kaip depresija ar nerimas, mažinti. Tačiau tai turėtų būti prižiūrima profesionalo.

Išvados

Šizotipinis sutrikimas yra sudėtingas ir intriguojantis psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali turėti įvairių pasekmių asmens gyvenimo kokybei. Supratimas apie šį sutrikimą, jo simptomus ir gydymo galimybes gali padėti tiek pacientams, tiek jų šeimoms geriau susidoroti su šiuo iššūkiu. Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, dauguma žmonių su šizotipiniu sutrikimu gali gyventi pilnavertį ir prasmingą gyvenimą.