Šizoafektiniai sutrikimai

Šizoafektiniai sutrikimai yra sudėtingi psichikos sutrikimai, kurie apima tiek šizofreninio spektro simptomus, tiek afektinius sutrikimus, tokius kaip depresija ar bipolinis sutrikimas. Šie sutrikimai, nors ir retai pasitaikantys, gali labai paveikti asmens gyvenimo kokybę, socialinius santykius ir gebėjimą funkcionuoti kasdienėse situacijose.

Šizoafektinių sutrikimų apibrėžimas

Šizoafektiniai sutrikimai yra psichikos sutrikimų grupė, kuri apima nuotaikos ir psichozės simptomus. Asmenys, kenčiantys nuo šizoafektinių sutrikimų, patiria nepriklausomai besikartojančius epizodus, kai dominuoja arba psichozės, arba nuotaikos simptomai.

Typiniai simptomai

Psichozės simptomai:
– Hallucinations (haliucinacijos): klaidingos iliuzijos, kai asmuo girdi, mato arba jaučia dalykus, kurių iš tikrųjų nėra.
– Delusions (klaidingi įsitikinimai): tvirti, bet klaidingi įsitikinimai, kurie nesutampa su realybe, pvz., jausmas, kad kažkas persekioja.

Nuotaikos simptomai:
– Depresija: liūdesys, apatiškumas, prarastos energijos jausmas.
– Manija: padidėjęs energijos lygis, nuotaikų svyravimai, nerimastingumas.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nors tikslios priežastys, kodėl atsiranda šizoafektiniai sutrikimai, dar nėra visiškai suprantamos, tyrimai rodo, kad sutrikimo atsiradimui gali turėti įtakos genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai.

Genetiniai veiksniai

Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys šeimos narių, kurie kenčia nuo šizofrenijos ar nuotaikos sutrikimų, turi didesnę riziką susirgti šizoafektiniu sutrikimu. Genetinių veiksnių indėlis gali turėti įtakos smegenų chemijai ir struktūrai.

Aplinkos veiksniai

Stresas, trauminės patirtys, narkotikų ar alkoholio vartojimas taip pat gali išprovokuoti šizoafektinius sutrikimus arba sustiprinti jų simptomus.

Diagnostika

Diagnostika gali būti sudėtinga, nes šizoafektiniai sutrikimai dažnai sutampa su kitais psichikos sutrikimais. Kiekvienu atveju gydytojas atsižvelgia į paciento simptomus, ligos istoriją ir fizinius tyrimus.

Diagnostiniai kriterijai

Pagal DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnozavimo ir statistikos vadovas), šizoafektiniam sutrikimui diagnozuoti turi būti patenkinti tam tikri kriterijai, įskaitant:
– Ilgesnis nuotaikos epizodų buvimas, bent jau nuo 2 savaičių, su psichoziniais simptomais.
– Nuotaikos simptomai turi atsirasti kartu su psichoziniais simptomais.

Gydymas

Gydymas paprastai apima psichoterapiją ir medikamentinį gydymą. Individualizuotas požiūris yra labai svarbus, kadangi simptomai ir jų sunkumas gali labai skirtis.

Medikamentinis gydymas

Antipsichoziniai vaistai ir nuotaikos stabilizatoriai dažnai skiriami siekiant sumažinti psichozinius simptomus ir stabilizuoti nuotaiką.

Psichoterapija

Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė-elgesio terapija (KET), gali padėti žmonėms išmokti kontroliuoti simptomus ir išspręsti problemas, susijusias su socialiniais santykiais ir gyvenimo kokybe.

Išvados

Šizoafektiniai sutrikimai yra sudėtingi ir dažnai sunkius gyvenimo iššūkius keliantys psichikos sutrikimai. Nors jų diagnozė ir gydymas gali būti sudėtingas procesas, tinkama pagalba ir parama gali padėti asmenims, kenčiantiems nuo šių sutrikimų, vėl rasti stabilumą ir gerovę savo gyvenime. Svarbu, kad asmenys, patiriantys simptomus, kreiptųsi į specialistus, kad gautų reikiamą pagalbą.