Kirkšninė išvarža

Kirkšninė išvarža – tai viena dažniausiai pasitaikančių išvaržų rūšių, kuri paveikia vyrų ir moterų gyvybę. Ši liga nemaloni ir gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu žinoti, kas tai yra, kokie yra jos simptomai, priežastys ir gydymo galimybės.

Kas yra kirkšninė išvarža?

Kirkšninė išvarža atsiranda, kai vidaus organai ar audiniai, dažniausiai žarnos, išsikiša per silpną vietą kirkšnyje. Ši būklė dažnai sukelia skausmą ir diskomfortą, ypač fizinio didelio krūvio metu. Kirkšninė išvarža gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims, tačiau vyrai ja serga dažniau.

Kirkšninės išvaržos tipai

Kirkšninės išvaržos yra klasifikuojamos į kelias rūšis:

– **Įgimta kirkšninė išvarža** – atsiranda dar iki gimimo, kai kirkšnies kanalas nėra visiškai uždarytas. Tačiau gali pasireikšti ir vėliau, kai žarnynas įsiraitoja per šią angą.

– **Įgimta išvarža** – žmonėms, kurie niekada nebuvo patyrę išvaržų, gali pasirodyti laukinė, bet dažnai ji susiformuoja dėl vystymosi ar genetinių veiksnių.

– **Įgimta ir antrinė išvarža** – kai žmonės serga kitomis ligomis ar būsenomis, kurios silpnina raumenis, tai gali sukelti išvaržą.

Priežastys

Yra keletas faktorių, kurie gali prisidėti prie kirkšninės išvaržos atsiradimo:

Genetiniai veiksniai

Jei šeimoje yra istorija susijusi su išvaržomis, rizika susirgti gali padidėti. Genetikos faktoriai gali silpninti raumenų audinį ir kirkšnies kanalo struktūrą.

Fizinė apkrova

Didesnis fizinis krūvis, pavyzdžiui, sunkių daiktų kėlimas ar intensyvūs sportiniai užsiėmimai, gali padidinti slėgį pilvo ertmėje ir prisidėti prie išvaržos atsiradimo.

Amžius

Su amžiumi raumenys naturaliai silpnėja ir gali sukelti didesnę riziką susirgti kirkšnine išvarža. Jie taip pat gali prarasti tonusą ir atsparumą stresui.

Nutukimas

Nutukimas ir didelis kūno svoris gali padidinti pilvo ertmės slėgį, kas taip pat padidina kirkšninės išvaržos formavimosi riziką.

Simptomai

Kirkšninė išvarža pasireiškia keletu simptomų:

Skausmas

Skausmas kirkšnyje yra dažniausias kirkšninės išvaržos simptomas. Jis gali būti aštrus arba nuobodus ir dažnai sustiprėja fizinio aktyvumo metu, kosint ar kūno pozicijos keitimo metu.

Patinimas

Išvarža gali pasireikšti kaip matomai išsikišusi sritis kirkšnyje. Patinimas gali pasirodyti mažesnis, kai žmogus guli, ir padidėti stovint ar fizinio krūvio metu.

Diskomfortas

Diskomfortas ir sunkumo jausmas kirkšnyje taip pat gali būti varginantis.

Diagnostika

Kirkšninės išvaržos diagnozė dažniausiai remiasi medicinine istorija ir fiziniu ištyrimu. Gydytojas gali paprašyti pacientei pastovėti, atsisėsti arba atlikti fizinius pratimus, kad geriau įvertintų išvaržos buvimą.

Ultragarsas

Kartais gydytojai gali naudoti ultragarsą, kad gautų tikslesnę diagnostinę informaciją ir stebėtų išvaržos dydį bei padėtį.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo kirkšninės išvaržos dydžio ir simptomų sunkumo.

Konservatyvus gydymas

Mažų išvaržų atveju, kai simptomai nėra stiprūs, gydytojai gali rekomenduoti stebėti būklę ir skirti medikamentiniu skausmo valdymui.

Chirurginis gydymas

Jei simptomai yra stiprūs arba išvarža didėja, gali prireikti chirurginės intervencijos. Procedūra gali būti atliekama atvirai (klasikinė operacija) arba laparoskopiškai (naudojant modernias minimaliai invazines technologijas). Atvira chirurgija užima daugiau laiko atsigauti, tačiau ji gali būti reikalinga sudėtingesniais atvejais.

Ką daryti, kad išvengtumėte kirkšninės išvaržos?

Norint sumažinti riziką susirgti kirkšnine išvarža, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:

Sveika gyvensena

Laikykitės subalansuotos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo, kad palaikytumėte sveiką kūno svorį.

Saugus sportavimas

Dėvėkite tinkamą sportinę aprangą ir pasirūpinkite, kad treniruočių metu neapkrautumėte savo kūno.

Stiprinti raumenis

Stiprinti pilvo ir nugaros raumenis, kad sumažintumėte spaudimą kirkšnies srityje.

Kirkšninė išvarža yra rimta būsena, kuri gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Svarbu būti budriems, atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją laiku. Atrasta ir gydyta ankstyvose stadijose, išvarža gali būti sėkmingai gydoma, o pacientai gali grįžti į savo kasdieninę veiklą.